kalbočius

kalbočius
kalbõčius, -ė smob. (2) 1. DŽ kas daug kalba, kalbingas, iškalbus žmogus: Visame kaime jis vienas toks kalbõčius Kp. Tas vaikas bus, matyt, kalbõčius Kp. Jonelis, kaip didelis kalbočius, tik tarškia, tik tarškia Vb. Pamatysi pats, koks jis žmogus – linksmas, kalbočius toks rš. Tarp nebylių visuomet kalbočius, rėksnys visą garbę sau prisiskirs LTII392. 2. Bdr burtininkas, užkalbėtojas: Nors važinėjo pas visokius kalbočius, bet kaip sirgo, taip tebeserga Gdr.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • kalbočius — kalbõčius dkt. Nuo kalbõčiaus plepalų̃ jaũ gálvą įsiskaudėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kalbovas — kalbõvas, ė smob. (2) DŽ; rš mėgėjas kalbėti, kalbėtojas, kalbočius …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusakyti — 1 nusakyti Š, NdŽ; Ser 1. tr., intr. nupasakoti, apsakyti: Ir Ona nusakė visa, ką mačiusi ir girdėjusi Vaižg. Viską nusakiau, kaip buvo Krš. Nebeatamenu visko nusakyt kaip reikia Km. Anas pasaką gražiai nusãko Ml. Ir kaip jis visa nusako – ot… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žinovas — 2 žinõvas, ė smob. (2) Š, K.Būg, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ; G122, LL326, ŠT103,189 1. kas gerai žino, išmano, mokovas: Žinõvas – kurs daug žino J. Daugys ne teip kalbočius, ale žinõvas žmogus Brž. Kad jau nelabai tokie dideli žinõvai esam Jnšk. I… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”